***

Pažiūrėjus,, Kino pavasaryje”,, Blogiausias žmogus pasaulyje”, kilo keletas minčių apie meilę ir mus - trisdešimtmečių kartą.

Pagrindinis mūsų skaitmeninės visuomenės naujumas, ir savotiškas neįgalumas, yra meilė sau, narciziškas susikoncentravimas į save. Didžiosios medijos ir socialiniai tinklai grobuoniškai iš mūsų reikalauja atiduoti,, istorijas”, nuotraukas ir video medžiagą apie savo gyvenimą, kurio pagrindinis herojus - kaukėtas dviveidis gražuoliukas, dėl patiktukų pasiruošęs atiduoti save į niekio rankas.

Pasigirsta iš artimų žmonių nuogąstavimai apie tai, kad jie nemoka mylėti, nesupranta kas yra meilė, ar yra tai patyrę ir ar kada nors tai patirs. Kokie naivūs kartais rodos tokie pasakymai, kai pabandai nusigręžti nuo savęs ir kiek rimčiau pasižiūrėti į esamą situaciją, savo gyvenimo būdą.

Mes gyvename dirbtinai sukonstruotame gryname meilės sau pasaulyje. Meilė sau liejasi per kraštus, mes ant tiek įnikę į save, kad tos meilės nepastebime, panašiai kaip nepastebime oro, kuriuo kvėpuojame. Meilę pavertėme preke, už kurią mokame didžiulę kainą. Ta kaina - nemokėjimas, arba nesugebėjimas, mylėti kito. Mylėti reiškia atiduoti dalį savęs kitam, modifikuoti meilę taip, kad tarp subjektų atsirastų pasitikėjimas, pagarba ir pasiaukojimas.

Dabartinėmis sąlygomis, ypač gražiems ir protingiems žmonės, kurie iš aplinkos (išorės ir interneto) gauna tiek daug teigiamų atsiliepimų apie jų kaukėto gyvenimo grožį, atiduoti dalį meilės kitiems yra ganėtinai sunku. Jie nori mylėti, bet apart savęs, neįstengia to padaryti. Jie svajoja apie meilę iš pirmo žvilgsnio, bet jų akys yra atgręžtos tik į save. Rodos žmonės dar neišėjo iš veidrodinės stadijos, kai pirmą kartą pamato save kaip objektą. Nuolatinis godus save ego virškinimas.

Galbūt tai yra nauja tikrovė, kurioje ir liksime. Bet tada tikrai meilei atėjo labai sunkūs laikai. Vis daugiau ir daugiau žmonių liks vieni, keis partnerius kaip išprotėję, vis labiau kris į savo nykią vidinę duobę, kurioje ras tą išsvajotą meilę ir ten amžiams pasiliks.

Ieškojimas idealios meilės niekur nenuves, nes nėra kito tokio žmogaus kaip tu, o narcizas negali mylėti nieko kito apart savęs. Bet galbūt galima surasti partnerį, kuris turėtų motyvaciją, gebėjimą keistis, norą padėti, tokius įrankius, kurie leistų bendromis pastangomis ištraukti meilę iš vidaus ir iš jos sukurti naują gyvenimo formą, kuri leistų patirti kažką daugiau, nei esi tu.

Filmo juostoje pagrindinė veikėja, prarasdama meilės objektus už savo pačios ribų, atrado vienatvę ir atsiminimus kaip meilės kitam pakaitalą.

Taip ir gyvenam, dar jauni, bet jau pasenę.