Kraštai padūmavo.
Petras Cvirka
Kriuštijandras nė pats nesuprato, kaip nulipo kopėčiomis aukštyn. Tada jis pažvelgė žemyn į boluojantį bulvių lauką. Lauke nebuvo nė gyvos dvasios. Todėl nuotaika kaip mat apniuko ir pasidarė slogi. Tarp plyšio ir kamino jis rado puodelį arbatos, kuri buvo šviežut šviežutėlė. Tai leido jam trumpam užsimiršti ir negalvoti, ar verta lipti. Nors noras nestovėti vietoje visada kažkur ypač giliai tūnojo jo sieloje: net pats Kriuštijandras nenutuokė kur.