ereliai

tikėjau Dievą - į Bažnyčią netikėjau
kasdien gurkšnojau vyną, vyną liejau
nutukę kunigai šėtoniškom akim žiūrėjo
mylėjau Moterį, dėl moterų kentėjau

atskris ereliai jūriniai nuo kopų pusės
atneš man duonos trupinių ir vėjo gūsių
atmink, širdele, kiek mes vargom plušom
kol rinkom duonriekes nuo stalo kupriaus

kursai į nuodėmę palinkęs skūpas drūtas
manoji Moterie, laiboji - kokios krūtys
ateis diena nelaukta nelaboji
liūtim dangaus skliautai prašvis saulutė

tu apkabink mane, prispausk prie kūno
pajusk - pasauliai dyvini lai smenga griūva
šiąnakt vaiskiausias man - raudonis lūpų
ereliai, gaubkite sparnais palaimą mudu