spindulys suskilo
kojas smėlis plauna
nieko nebeliko
tik sukežus gelda
per bangas keliauja
[begalybės saujoj
laikas nesustoja
amžinybės šokį
vėl ir vėl kartoja]
jau lūpos sudžiūvo
rankos žvirgždą semia
be garso
suplyšusi burė
į vandenį krenta
[sauja susigniaužė
nieks neegzistuoja
amžinybės šokiui
muzika negroja]
labai ačiū Vaidui - be jo šis eilėraštis nebūtų toks, koks dabar yra...