Valandos

Valandos lekia. Arba tęsiasi, slenka. Kai 
tam tikros išmuša. Viskas nuščiūva. Valanda atpildo?
Ne šiaip sau nereiškianti nieko arba kažką menkai.
Valanda-dėžė, valanda-maišas. Vatą tildo.

Ir tuomet valandos jau joks laikas. Jos tuomet jau įtampų matas.
Vėliau beveik daiktai. Užkasei, o kast nepraėjo noras.
O ką ant viršaus užridenti? Duobės ilgai dar matos.
Gal kalną supilti. Prasmegs. Pėdsakus kažkieno ras.

Net minutės palieka pėdsakus, o valandos –
takelius pramina, įdubas laiptų pakopose nugludina
dėmes likusias vanduo išvalo, vos
ankstesnės intakais nutyla ir prasideda miglų diena,

ir nėra naujų valandų, o vien kitos,
ir iš tikrųjų – tokios pačios, kas jos tokios?
Niekuomet nesulaikytos.
Kraujomaišų kraujomaiša, kai viena su kita tuokias.