Gal iš tikrųjų,
Tas piešinys jau senas-
kampai suplyšę,
o popierius sutrintas.
Ir akvarele lietos akys
(man vakar piešinius sulijo)
Išskydo,
o sakėt, kad verkiau.
Gal aktai jau tikrai nebemadingi...
Nors ekshibicionizmas-daug tikriau.
Abejingumo anglimi nupieštos krūtys
Jau nusitrynė. Likau lyg be lyties.
Ir nervingais štrichais pavaizduotas kūnas,
pakeitęs pozą, tyli. Šis rakursas-kitos erdvės.
Paimti, sakot, naują lapą? Gerai,
Ir dar spalvotus pieštukus...
Paseilinu raudoną ir gracingai
Sau šypseną vedu (o ir akis kitu kampu
vaizduoju). Kokios spalvos bus rėmai?
Oranžiniai? Tokia bus ir suknelė-
netobulą juk kūną matyt nemalonu.
Ir įsirėminkit, šypsausi jums nuo sienos
Tokia graži, prie baldų tinkanti, tyliu.
Žavingos šypsenos žaizda veide...
O tapatybės praradimo vinį sienoje kalu.
na morisonas čia jau pasisakė teisingai, tik per daug išsiplėtojo:D Ritmika šlubčioja dar. Tiesa dėl krūtų- labai tinka moteriškumui išreikšti. Patiko aktų ir ekshibicionizmo priešpastatymas. Iš šiaip cool:]
..., hmm, na, visų pirma, sieti krūtis su lytim, sakytumėm kiek vaikiška, kitaip sakant lytį identifikuoja lytis, o krūtinė,- seka po to, kitaip sakant moters aktas iš nugaros sulenkus rankas per alkūnes šitą problemą kaipmat išspręstų, antra, mano skoniu vadovaujantis, nuogą kūną paveiksle, (kad ir ne visai tobulą), prie baldų derinti paprasčiau, neį vilkintį pretenzinga oranžine suknele, trečia - aktas- yra tapybos žanras, ekshibicionizmas,- apskritai į menus nepretenduoja,- tai elgsenos norma, taigi kontekste įskaitytumėmė taip: 'tapyti šiais laikais nebemada, daug maloniau vartytis ant smėlio bendram paplūdimy', tik kažikodėl vėl suskumbama grįžt į kambarį, įsiropšt į paveikslą su ryškiom pretenzijom į interjerą...ir etc., -čia apie painiavą kurios tekste neišvengta, o mintį pagauti, žinoma, paprasta,- bandymas taikytis prie kaitos, prie kurios prisitaikyti reiškia ne ką kita, kaip prarasti sąvąjį identitetą, prie mados, kuri nustato pozas,...etc.; 'nereikia sekti madų,- reikia jas diktuoti' R. Moneo,- tokiu būdu ir sienoje turėsim mažiau skylių, ir vinių sutaupysim, ir save, žinoma...