" Žiemos eskizai" 1

Saulės spinduliais
Iškritusio sniego taku
Atversiu tavo langą

Ir šerkšno šnabždesiu
Trapiais lašais varveklio
Pasveikinsiu dar vieną tavo rytą

Paskendusio krūmo šakelėm
Nedrumsiu ramybės.

Pro debesis kritusios snaigės
Pavirtę žiedynais baltais
Nuklojo šiltai kasdienybę

Rymosiu prie pilko dangaus
Kol švelniai pramerksi akis
Tada vėl išnyksiu.

Išnyksiu į naktį, į šviesią
Klausytis pavasario paukščių,
Kurie atminty pasiliko

Ir lauksi vėl ryto tyloj.
Ir darkartą sniego taku
Šalnos spinduliais
Saulės šakelėm
Šnabždėsiu. Ir lauksiu vėl ryto
Kai tu atversi akis,
Kad tyliai išnykčiau...
Į naktį, į šviesią...