Jis galvojo, kad pamatys kažką ytartino. Bet jam atėjus nieko nevyko. Stojo spengenti tyla. Ji nekėlė jokių nuotraukų ir nerašė jokių minčių. Atsiribojo nuo visko ir pasinėrė į ramybę. Bet negalėjo ilgai tylėti. Jai reikėjo rašyti savo nuotaikas ir jausmus. Štai tokie Sūduvos metai, kai ji atsisako dalyvavimo kūryboje. Ir tik todėl, kad jis gali stebėti jos veiklą. Juk nemesi iš draugų rato savo vyro. Tegu sau būna. Tegu viskas būna kaip turi būti. O kūrybą kažkas pastatys į jai priklausančią vietą.
Cha, - laba/diena :D
Ir pradesim nuo sio bei to, nuo sito: Jis galejo ir norejo stebeti Tave, tavo rasinius, tavo kuryba, nes tuose rasiniuose tu negalejai sleptis pati nuo saves, nuo savo geismu, va kaip.
Jam butu sunku abejingai stebeti tavo pasleptus - nuo jo!- geismus, svajones, savos rusies pasileidimus :D
Ar as pasakiau, kad visas tas tavo slaptas kambarelis pakrautas blogybemis? Ne, nepasakiau. As tik apie realia padeti.
Oi oi oi, - tau dilema: norisi atsiverti, bet ...