Draugystės mirtis (Charioto ir melagio projektas "KD")

Rytą Kriuštijandras turėjo draugą. Vidurdienį nutarė su juo susitikti. Draugas nespėjo į autobusą, todėl atvyko pavėlavęs, po vidurdienio. Tačiau Kriuštijandras turėjo laiko ir jį aukojo savo draugui. Draugas tai suprato, tačiau nepakankamai vertino (nors jam atrodė priešingai, kad vertina pakankamai).
Abu susitikę nudžiugo. Nudžiugę nuėjo į kavinę. Kavinėje nebuvo kavos, todėl draugas gėrė arbatą, o Kriuštijandras žiūrėjo ir nežinojo, kur tualetas. Draugas įsidėjo vieną šaukštelį cukraus ir staiga kaukštelėjo metaliniu šaukšteliu į gretimos kėdės medinį atlošą, kaukšt!
Kriuštijandras suprato, kad anksčiau kaip gyvas nėra girdėjęs nieko panašaus ir krūptelėjo. Kai krūptelėjimas pasiekė pabaigą ir apleido kūną, jis prisislinko prie draugo ir pasiūlė sandėrį: parduoti ką tik išrastą garsą. Draugas jau antrąkart tą dieną po vidurdienio neįvertino Kriuštijandro galimybių ir paprašė nežmoniškos kainos. Kriuštijandras nemokėjo derėtis, todėl užpyko ant draugo ir išėjo iš kavinės į gatvę. Abu draugai niekada daugiau vienas kito nesusitiko net gatvėje.