Tylų katalogas

Rytais, kada knygą rašau savo vieną ar kitą,
tyla kitokia, nei po to, kai vėliau jau
neberašau. Pažiūrėjus – gerai sutvarkyta
ta tyla tartum parkas prie upės. Keliauju

link vakaro. Jau namuose. Bet negrįžęs,
nes kas gali grįžti į laiką iš laiko,
sekundė ausin – ornamentinis dryžis
vėlesnis, ankstesnio šalia neišlaiko,

skaitau ką rašiau ir sudeginu viską,
pelenai nebyliai, atmintis turi kampą,
kur tarp sąšlavų krislas sušvis, vėl sušvis – ką
klijuot lyg šukes, kai kraštai nesutampa,

ir tada vakarais vėl rašau tą
savo tylą ankstesnę iš tąsyk,
į kurią nė kartelio nebuvo prašauta,
ją liguisti – jiems trūko – kąsneliais ištąsė.