Klajojantis

Vagonas riedantis
Varškės žiedais nusėtais bėgiais
Pavasarį į rudenį sugrįš.

Paukščiu nukris –
                  sparnais pašautas.
Ties skardžiu –
                  į dangų kils.

Kaip trečias brolis Jonu tapęs
Atgal geltonų plytų
                  keliu grįš,
Taip ir vagonas pilnas rąstų
Molinėm pievom
                  miškuose paklis.

Kaip ragana prabėgs
                  pro vėjo skydą.
Palikdama pėdas,
Įamžinti vėžias užmirš.

Tad liks vagonas klaidžioti
Skaistyklos pievom.

Varškės žiedais nusėtais
                  bėgiais grįš.