Iš vaikystės

Maudynės   


Šalia kaip uola tvirta ir didžiulė –
Ir akys dangaus dvejos žiūri –
Rankelėm plonom lyg liaunas vijoklis
Prie suknios prilipt bandau tūrio.

Metalo vonelėje stoviu cinkuotoj –
Rundliukas varinis didokas –
Ir liejąs vanduo iš aukštybių krioklio –
Mane prieš šventes mazgoji.

Trini pamuilavus, kaip žlugta putoju –
Migla akeles lyg narina –
Bandau kažkaip suktis it būtų vėsoka –
Kriokliai vėliai vandenį pila...

Vėl glostai, nušluostai – apžiūri kūną,
Apglėbusi jį išbučiuoji –
Rengi švariais rūbais ir pastumi bėgti –
Lyg ostija aš spinduliuoju...

Ant kūčių - vėlykų namai visi žiba,
Šviesiau nei sekmadienį baltą –
O tėtis niūniuoja, o tėtis dainuoja,
Kad būna marijos nekaltos

Ir staltiesę baltą tiesiam ant stalo,
Švara kad žvaigžde sužibėtų,
Kad poterius kalbant prieš kančią pagarbiai
Mums Kristų pažinti padėtų...