Iš kranto

Laukiu aš vasaros, arba laiško,
                            arba klausausi, kaip sielos vaikšto.
                                                                (iš dainos)
Sirpsta tikėjimas išskėtęs rankas,
kas jį paims ir ten nusives
ant kranto, kur sėdi bebaimis
ir tu -
su deginto molio grumstu.

Kas laukia, skaičiuoja -
sulauks, pamatys
sielas sniegines, tirpintas naktis.