Sausa

Nuraškytas lūkestis sutraiškomas faktų.
Šliaužia
rangosi
pavydas, slidus pasitikėjimo parazitas.
Suklijuota priesaika sutrupa į slidžius melo gabalėlius.
O kas juos rinks?
Supustys į kalnus laikas?

Lygtinai
paleisti į tylą
žodžiai
gali nuausti neviltį tavo karste..

Sustabarėjęs laukimas apsitraukia stora nežinios plėve.
Turinys-
baimė.

Kenčiantis neturi apetito gailesčiui.

Tereikia jį palaistyti supratimu, ir atiduos tau sunokusį pagarbos vaisių.

Krenta
iš delnų užgesusios žvaigždės,
Akmenimis dygliuotais
virtusios.

Pinasi
po kojomis
svajonės,
kliedesiais virpančios.
O kas jas surinks?
Nupūs laikas?