sudegęs

dar menu klestintį kaimą
kuriame žydėjo vasara
o šieno gatvės vesdavo
pas raganomis šokančias drauges
kur avilių estradoj grojo bitės

kurdavome laužu ateitį
ir žaisdavome jausmą
be nakties

taip viskas buvo paprasta –
susėdame vaikais aplink save
ir gera taip
viskas buvo paprasta –
išeiname laukais ieškodami suaugusių
ir grįžtame patenkinti –
ne-ra-dom

dar menu degantį šieną
kuriame slėpiau aštriąsias adatas.