O aš galbūt jau eisiu.
Juk taip ilgai toks keistas čia buvau.
Kažką savy išeidamas pakeisiu...
Jaučiu - Jums įgrysau.
Išmokau čia svajot ir juoktis,
Iškėlęs galvą tiesą pasitikt.
Pamirškit tas naktis nepramiegotas.
Dabar mane ramybėj galite palikt.
Netarkit ir liūdnai sudie.
Šis žodis liūdnas, toks graudus.
O aš gi linksmas būt norėjau...
Gal kartais dar - gražus...
Norėjau į žvaigždes kartu žiūrėt,
Dažnai ne vietoj, ne laiku.
Norėjau aš nuo pykčio pasislėpt,
Bet štai dabar tampu piktu...
Išeidamas nekelsiu rankos
Ir delno jau netiesiu kiekvienam.
Nepykit, bet man jau laikas
Keliaut liūdnai keistam.


Nykus Zodis



