Kai meilė slapstosi šviesoj

Kas yra meilė
Kas tamsoje šaukia
Ateik ateik
Aš žinau ko nori
Argi taip turi būti
Kai pabudęs
Nebepažįsti savo veido
O radijas
Groja fokstrotą
Prieš nusikaltimų
Rubriką
Ką ta meilė žino
Juk mylėti
Yra kaip kovoti
Su mirtim
Plečiant kapines
Ir nežinai
Kada paslysi
O nebus kas pakeltų
Ko slepiesi tamsoje
Begalinių šešėlių karalystėj
Bet jei net išeitum
Iš mano sapnų
Slėptumeis tu ir šviesoje
Juk niekas nemato mirties
Ir kas paaiškins
Kas yra šviesa
Kai kiekvienas dūžis
Kiekvienas tvinksnis
Širdies
Veda tave prie jos
Jos nežindytų krūtų
Begėdiškai paleistų plaukų
Juk praeitą nakt
Sapnavau kaip
Mus sveikina varlės
Ir beržai tarsi dainuotų
Kas iš to
Juk esu tik vėjo
Pustomi pelai
Ir vėjo kilmės
Niekas nesupranta
Nei iš kur nei kur
Jis keliauja
Ir tik žemės sukimasis
Palaiko mus gyvus
Ir tik mėnesienoj
Skamba nebylio rauda
Rauda jis iš skausmo
Kad liežuvis nepaklūsta
Meilės apsakyt