Žaidžiame naivumą

Pinasi žolės į vieną
pasaulį
merdinčio aklio aky
užsibuvo šešėlis
po stogu
prakiurusiu vakar
nuo žodžių
apsunkusios valandos
plakasi
žemė garuoja
vystančiu šienu
pakvipo
vasaros ašaros
žydinčioj pievoj
apnuoginti žvilgsniai
pasako viską
dangum išeina
dangum-
nesugausi
veriasi paslaptys
gūdžiai paliesdamos
virpantį kūną
iš baimės ieškoti
miegą išblaško tyla
keistumu vinguriuoja
tarp pirštų
meldžiasi vakaras
aplipęs žvaigždėm
seniai nebešviečiančiom
žaidžia vaikai
naivumu
gera tikėti
tyras lengvumas
šiurena blakstienas
pasauly
be sienų
...