Septyneri praeities metai.
Vaikystės spindesys,
tik įriedėjęs pavergė būklę.
Keistas pažįstamas gydo žaizdas,
ne sykį svajojo mokytis tylos.
Gyvenimas-svajonė.
Chaosas pripažįsta šviesą.
Ką tu nori pamokyti?
Tylą ir vienatvę.
Neišsigąsk, savo iliuzijų.
Nesitikėk, kad nekils noras.
Tave palaiko draugai.
Mano auka prarado sąžinę.
Likimas ištikimas tau.
Prasiblaškysi jaunystės fone.
Sena spinta prisipažino,
kad geltona ne vasara, o žiema.
Mes tai smerkiame, deja,
neretai elgiamės taip pat.
Neišpildyti troškimai
tokiame rūke - noras pabėgti.