Aušrose
nepagydomo vėjo,
staugime
palaimingų audrų..
stato sapną kareivio
vertėjas,
iš rėmelių,
aikštingai tiesių.
- - - - - - - - - - - -
Draskos pilkas,
įžemintas
paltas,
o samanė
išrėžia vagas -
Sodini,
kai kapojamos malkos
vėl sušildo ir tavo rankas.
Ir kalbi-
ore stingdomi žodžiai
išgiedos gal ne savo natas
ir pakils į planuotą rytojų
per vargingai minkštas palatas.
Plaikstos drobės,
- jas tapo kūrėjas.
Plaikstos drobės,
- Jas skalbia merga..
Ir įnirtingai iš vėjų į vėjus plaiksto aitvaras
Savo - k a ž k ą.