Nupjovė nuo Wy FY tik Wy,
toj vietoj priklijavo Spoti
ir plaukia sąmonėj laivai,
fortepijoninėm flotilėm plotį
užėmę horizonto viso – jie
tai muzika, absoliuti despotė,
tokia graži žvaigždynų šviesoje,
gali nebekvėpuot, nesišypsoti –
ne. Noris šokti. Bet vienam. Aklai.
Kokie lengvi tie malonumo luitai!
Lyg radus tolį kabantį, o jo stiklai
sietynais tartų – viskas pakeliui... Tai
ir pasitvirtintų visur, net kai
kitiems dalykams uždangos jau leistųs,
be to, su kuo reikėjo – jau susitikai,
su kuo nebūtinai – tyla tam glaistas.


leo m


