Kur prasidedi ir baigiesi

Prisiekiu, mane sraigtasparniu atskraidino
iš Niujorko,
kad pabučiuočiau keturiskart
tau į kelį,
nors ir netiki.
Kai lipsi laiptais,
tikiuos prisiminsi, kaip jį palaiminau.
Pažadu,
kitą kartą grįšiu,
kad ir kairysis neliktų nuskriaustas.
Tu visa verta išbučiavimo.
O po to sklęsi per išsipurvinusio rudens koridorius
ir gamta bus nustėrusi -
iš kur šitas grožis?
Žinau, kad jūs draugausite
net tada, kai matysitės retai ir beveik nesikalbėsit.
Žinok, kad aš vis tiek matau tave,
net rudens vakaro tamsoje.
Užuodžiu tavo kvepalus iškart,
vos tik išlipi iš automobilio ir vėjas,
kaip didžiausias mano konkurentas,
pakutena pliką tavo kaklo odą.
Pamiršau ją išbučiuoti.
Bet sugrįšiu ir visą paženklinsiu
savo lūpomis -
kad atsektumei, kur prasidedi ir baigiesi.
Kad bučinių būtų tiek daug, jog sakytumei -
begalybę išrašė ant manęs
ir tau vėl bus taip šilta.
Ir vėjas nebebaugins.
Tikiuosi ir aš
neišgąsdinsiu tavęs.
Ar pažinsi, kai išlipsiu iš traukinio?
Šį kartą pasirinkau kitokią transporto priemonę -
sako pokyčiai svarbu.
O tu tik paėmei mane už rankos perone
ir pamerkei akį.
Kai tas vokas užsisklendė - aš panirau tavo šypsenoj,
apsiklojau minkštai tavo lūpomis
ir traukinių stoties lubomis šokčiojo mūsų juoko aidas.
Žinai, man daugiau nieko gyvenime ir nereikia.
Aš jau visa turiu.



2021 11 06 Loftas.  Skaitant Kęstutį Navaką.