Verygai. Pasisekimai ir nepasisekimai

Tu nei gražuolė, nei pabaisa,
Veryga, antakiais pūstais
Apžėlusiom rankom,
Teisybėje šaknis įleidęs,
O tokias kasas galėjai pinti,
Per Žolines ar atlaidų procesijas.

Aš neturiu nė cento,
Iš tų, gyvenančių kursyvu,
Bet gyvas dar, kol Monos Lizos
Nepainioju su Butkute.