Žodžiai yra visų

Visi žodžiai yra visų.
Net ir tada, kai labai vėsu.
Bet kai kurie, ypatingieji, jei
tik apsidraust netingėjai,
jau iki galo kur nors šaltyje dar trūkčioja,
bet nė trupučio ja,
nepasitikiu, ta kokia nors tiesa,
tad žodžiai su ypatinga tvarkos vėsa
yra mano ir tik,
kaip nori vartyk,
bet eilės tvarka
viską paėmus, mano, ir ką?,
na gerai, taurius
palieku ramybėj, žinoma, sąlyginėj –
bet kiti, ramiai, aš jūsų jefreitorius,
ei tu, sudurtini, žinok, jei manęs išsigynei,
nepasiimsiu tavęs į
ten, apie ką niekas nesužinos,
bet norėtų visi
ir mato sapnuos dažnuos.