Tik lapelis...

Lyg prilipęs prie šakelės
Mažas blaškosi lapelis
Seno klevo lapas-vaikas
Įsikibęs vis dar laikos

Rudenėlis įpusėjo
Marga kilimą pasėjo
Neskuba lapelis-vaikas
Pasileisti dar ne laikas

Laukia jis pirmų šalnų
Vėtrų, žiemiškų šarmų
Tuo labiau, klevelis laiko
Gaila paskutinio vaiko

Nepaleisk manęs kleveli
Paskutinis aš lapelis
Noriu dar pabūt aukštai
Man taip namuose gerai

Bet klevelis neišgirdo
Rudenėlyje sustingo
Pirštai-šakos atsileido
Ir lapelį jis paleido...

Kiek tu lapų įvairių
Brolių-sesių, giminių
Atsiskyrę nuo šakų
Virto kilimu margu