Jeigu kalbėti apie literatūrą,
Negaliu skaityti apie karą, nes nemėgstu tamsos,
Apie meilę galima tik rašyti,
O visi tie proto pūliai
Tegul eina pas neurochirurgą.
Jeigu kalbėti apie dailę,
Kubizmo nevirkšinu,
Nuo siurrelizmo lyg medumi sulimpa akys,
O nuo impresionizmo man kyla įspūdis,
Kad geriau jau skaityti.
Kas liečia teatrą,
Ačiū dievui karantinas,
Kita vertus – visi mes vaidinam,
Tad kam tie veidrodžiai?
Muzika pernelyg dažnai
Didina riziką patvinti,
O laivų statyti nemoku,
Gaila, kad taip bijome tylos.
Kitų menų nepripažįstu,
Todėl lieka vien Aktualijos,
Bet jų absurdą sunkiau suvokti
Nei erdvę ir laiką.
Kartais sapnuoju dykumą.
Tokią tuščią ir švarią
Kaip minimalisto butas,
O tada
Pabundu pilna burna smėlio,
Bet žinau – vieną dieną
Dykumoje ištrykš šaltinis,
O jo vanduo bus skaidrus,
Ledinis ir, svarbiausia – tyras.