Jūros žydrynėj toliai beribiai
Svajos ir mintys, kaip kopų smiltys
Vėjas supūsto, jūra išplauna
Meilė ir gėris taip atsiranda
Gėris ir meilė, kaip panacėja
Gydo ir kūną, gydo ir sielą
Jūra banguoja, vėjas smėlį nešioja
Dienos ir naktys metus skaičiuoja
Jūra ir smėlis vienas kitą papildo
Jie per amžius drauge ir niekur nedingo
Vėjas supūsto, jūra išplauna
Nepažįstami žmonės vienas kitą suranda
Byra tarp pirštų kopų smiltelės
Lekiančio laiko brangios dalelės
Jūros purslai kopas gaivina
Jūros ošimas sielą ramina
Meilė, kaip jūra
Gėris, kaip kopos
Kaip ir žmogus-vis kita, vis kitokios.