Pelė

Tolimam lauko pakrašty
Žolių, bruzginų apsupty
Geltono smėlio landoje
Gyveno sau pelė viena

Per dienas lakstė po laukus
Užsukdavo ir į namus
Labai jau buvo jai smalsu
Trumpam pabūti tarp žmonių

Miegaliams kutendavo padus
Virtuvėj lakstė po puodus
Patikrinus visus kampus
Pragrauždavo kiaurai maišus

Drauges sukvietus į svečius
Iš miltų kepdavo blynus
Po to, išgėrus dar kefyro
Desertui duodavo zefyro

Vėliau surengdavo šokius
Net katinas joms nebaisūs
Pelių daugybė, katinėlis vienas
Svarbiau  jam savas kailis „cielas“

Taip ir gyvena sau pelytė
Pilka, maža, ilganosytė
Saulei nusileidus svečius šefuoja
Užmygus murkliui, uselius pešioja