Tu nenutuoki laimei ko stinga
visada nori būti stilinga
su ta šypsena šiltą rugpjūti
kalnuose tu norėjai pabūti
avily dūzgia bitės nebylios
tavo mintis nėra tokios gilios
šąlą balą žolė jau šį rytą
ir žiema deda pirmąja plytą
tu nemėgsti žiemos anei slidžių
ir dėl to aš tau žiauriai pavydžiu
apkabinusi šiltą rugpjūtį
tu kalnuose vis tiek nori būti
savo garą truputi nuleidžiu
tavo nuodėmes lėkštas atleidžiu
pabučiuoju į švelnu tau skruostą
gal sugrįžkim į mylimą uostą
aplankysime tavo tuos kalnus
pabučiuosiu švelnius tavo delnus
bet tą šiltą saulėtą rugpjūti
aš vis tiek su tavim noriu būti