Matymas yra tai

Pats viskas, turbūt prieštarausite, tačiau vis vien tėra matymo reikalai.
Matymo menas, nesutiksite žinoma, bet aukštesnė
girdėjimo forma – klausaisi, žiūrėk, ir pakilai,
apačioj slėniai, ežerai, viduj rūgšties nė

per nago juodymą, o juoda – akivaizdžiai saldu.
Jauti, kad tavęs nėra, net baisu, pusė
tavęs tyli, bet vienas, o gal du
tavo gyvenimai karuselėm aplinkui supasi.

Bet žiūrint kitu kampu – tai traukiniai į tunelius nyra.
Kas dar kartą patvirtina svarbą žiūrėjimo kampų.
Nuo sapno dulkes nušluostai ir lyg suvenyrą
padedi atgal į lentyną, kur žvilgsniams klampu.

Ir vėl pasakysite – ne, tikrai ne.
Taip gana dažnai nutinka – matai, bet netiki.
Matymo prigimtis – daugintis tolyje svajone,
bet kartais ta prigimtis tiesiog lunatikė.