Trys nuovargiai

Trys nuovargiai manyje – vietai vienai
per daug. Apie ketvirtą
net pagalvot negaliu. Tik visiški avinai
geba taip nusiplūkti, jog apie netvirtą

žingsnį grįžtančio sako –
vaidina negirtą,
ir tai nėra jau tokia netiesa, ko
nepasakysi apie nuovargio ir smegenų flirtą.

Pirmas iš tų trijų –
nuo galvojimo kas bus, įvyks kas.
Burna sausa, o vis tiek lyg seiles ryju.
Ir ima slėgti ateinantis viskas.

O antras? Antras
liepia kartoti veržiant, garsiau ir greityn tuos
vardus, kurie burnoje nusitrynę į mantras
pavirsta ir jau žinai vardus tuos ištrintus.

Trečias – nuo tuštumos. Niekas jau
nesustabdys naktį valgančio ryto,
ir nors nė vienam duobės nekasiau,
girdžiu kuždant, žemai puolė, pats įkrito.