Į žemę iš dangaus,
O iš žemės?...
Kur rudeninis vėjas nuneša lapus?
Mus...
Nustojo kvepėti margaspalvės saulutės...
Akyse...
Kur saulė nuvedė vaikus?
Mus...
Mes tikime!
Mes esame saulės vaikai!
Mūsų akyse karatis stūgauja vėjas,
Širdyje pliaupia lietus,
Bet mūsų rankos žydi!
Savo rankomis laikom gyvybę!
Saulę...
Vaikus...
Mus...
Netikiu!
Netikiu, kad žiemą šalta...
Netikiu, kad rudenį nuvysta gėlės...
Netikiu, nes mano širdyje
Didžiulis pasaulis!
Ir meilė;
Palikau kasdienybę už dangaus
ir pragaro durų...