Mada

Susitaikiau, kad blogis šis
dauginsis, plėsis ir įsivyraus,                                                                   
kad laikas, ką tik dar sveikas toks, lyg luošys
vargs, kūnas atrodys lyg lysvė sūraus

molio, ravintiems piktžoles, nežinos jie,
kad tai daigai, kad tai želmenys,
vagys švarins panosėje, 
vanduo praradinės gelmę, nes

ledynai praradinės plotį ir storį, jie
tiesiog taps horizontų vidumi,
tik vyresniems bus iliustruota istorija,
jaunieji neatsisveikins išeidami,

o įeinant nesisveikins jokie,
tatuiruotes švytinčias keis
pulsuojančios, balso stygos juoke
skleis tylų implantų kriokimą just in case,

kas dešimtą kartą ir vietiniais dialektais,                           
malonumus iki abipusiai aštrių
dalins veltui, visi žinos – tylėk tais
kartais, kai klausinės ir sakyk aš turiu,

kai neprašys, o kai bus panašu į
maldavimą – aplink visur tuštuma tvyros,
ta naujausios kartos feng šui
už spygliuotos auksinės tvoros.