- Gaidys, Gaidys!! - žviegė vaikigaliai.
O Gaidys, užspeistas į kampą, vis kraipė galvą ieškodamas bent menkutės skylutės aklinoje berniūkščių sienoje pro kurią sugebėtų pasprukti į laisvę, tačiau vaikiščiai dar labiau susispaudė, nepalikdami Gaidžiui jokios vilties. Iš purvinų, gleivėtų burnų išsiveržė šlykštus juokas:
- CHA CHA CHA - Gaidys apsišyko!
Vienas berniokas, pasipuošęs indėnišku pakabuku, griebė šalimais gulėjusį akmenuką ir sviedė į Gaidį. Preciziškai tiksliai nuskriejęs akmenukas atsimušė Gaidžiui į petį. Kiti, tarsi iššovus pistoletui, skelbiančiam rungties pradžią, graibstė nuo žemės akmenis ir įsiučio pagauti svaidė juos į Gaidį. Po kelių įtemptų bombardavimo sekundžių Gaidys gulėjo kraujo klane, lėtai, neritmingai kvėpuodamas. Berniūkščių vadas pribėgo prie leisgyvio Gaidžio, išspjovė ant jo snarglių ir seilių mišinį, iškart apsisuko ir nuskuodė šalin, rėkdamas saviškiams tik jiems suprantamus žodžius, kurių paveikti, jie, kaip ištikima šunų gauja, nusekė paskui savo šeimininką.
Gaidys, nebejausdmas nei skausmo, nei pykčio, pasuko galvą į besileidžiančią saulę. Purvini bei kruvini delniukai dar kartelį susigniaužė ir tamsūs šešėliai visam laikui paslėpė mažo berniuko kūną, kurį kažkodėl visi vadino Gaidžiu.
Ar zinai kur padarei esmine klaida? Pvz man jau nuo ANTRO zodzio buvo aisku, kad ne apie pauksti kalba.
reikejo rasyti taip, kad zodis "Gaidys" butu tik pirmas sakinio zodis ar panasiai. Nes dabar kai didzioji raide vidury sakinio...
na, pats surpanti esme :))
Bent jau man primena anaiptol ne biliūną, o goldingą. pravardė gaidys - kriuksį, galabijimo scena - saimono ["žvėries"] nužudymą. nežinau, ar tai aliuzijos, ar neturintis stebinti dviračio išradinėjimas, bet įtariu, kad I variantas. tokiu atveju pabaigoje tikrai nereikėjo taip akivazdžiai įvardinti gaidžio kaip konkretaus berniuko, ir dar 'nežinia kodėl vadinamo'. pabaigti verčiau derėjo 'šešėliai.. paslėpė mažą berniuko kūną' [nes man 'mažą kūną' skamba geriau nei 'mažo berniuko':] arba išvis tą epitetą lauk]
gleivėti berniūkščiai pakankamai įtikinami, bet jų veiksmai - nelabai. T.y.:
“O Gaidys, užspeistas į kampą, vis kraipė galvą ieškodamas bent menkutės skylutės aklinoje berniūkščių sienoje pro kurią sugebėtų pasprukti į laisvę, tačiau vaikiščiai dar labiau susispaudė, nepalikdami Gaidžiui jokios vilties.” - “kraipyti galvą” sakoma apie paukščius, taikomas žmogui tas veiksmas atrodo kitaip: žmogus, kraipantis galvą – tai ne sukiojantis ją į šalis, kaip būtent darė Gaidys, o linguojantis ja į šonus.
Skylutė berniūkščių sienoje – nekaip skamba… Netgi nepadoriai. Be to, per menkutę skylutę vargu ar galima išsprūsti. Prieš ‘pro kurią’ – kablelis;]
“Vienas berniokas, pasipuošęs indėnišku pakabuku, griebė šalimais gulėjusį akmenuką ir sviedė į Gaidį.” pasikartojančių priesagų geriau vengti. Beje, perteikti ekspresyvumui labiau tiktų ‘griebė nuo žemės akmenuką/akmenį’; ‘šalimais gulėjusį’ per ramiai skamba.
“Preciziškai tiksliai nuskriejęs akmenukas atsimušė Gaidžiui į petį.” – ‘preciziškai’ labiau tinka pataikymui, o ne skriejimui.
‘Kiti, tarsi iššovus pistoletui, skelbiančiam rungties pradžią, graibstė nuo žemės akmenis ir įsiučio pagauti svaidė juos į Gaidį.’ Nėra perėjimo prie ‘kitų’ veiksmo. Trūksta kokio nors žodelyčio: pvz., ‘kiti irgi’ arba ‘tada ir kiti’, arba geriau pradėti nuo ‘tarsi iššovus pistoletui… ir kiti, pagauti įsiŪčio, … ėmė [nes tiesiog ‘graibstė’ leidžia manyti, kad veiksmas tolydus, be pradžios, be spontaniško įkarščio] graibstyti…’
“Po kelių įtemptų bombardavimo sekundžių Gaidys gulėjo kraujo klane, lėtai, neritmingai kvėpuodamas.” – nedideli akmenukai vaikui tikrai nepaleistų tiek kraujo, tuo labiau, per kelias sekundes. Gal to laiko nereikia taip tiksliai nusakyti? Beje, man gražiau atrodytų ‘įtempto bombardavimo’.
“Berniūkščių vadas pribėgo prie leisgyvio Gaidžio..” – tai jis buvo tiek toli, kad reikėjo pribėgti? Vaizdas išeina netikslus…
“Purvini bei kruvini delniukai dar kartelį susigniaužė ir tamsūs šešėliai visam laikui paslėpė mažo berniuko kūną, kurį kažkodėl visi vadino Gaidžiu.” - kūną, kurį vadino Gaidžiu?.. O gal berniuką vadino?:] Antra, tarp delnų susigniaužimo ir šešėlių netyčia atsiranda priežastinis ryšys, kurio šiaip jau neturi būti. Aišku, čia šešėliai ne vien realūs, bet ir kaip mirties sinonimas, bet vis tiek.
Kodėl būtent "Gaidys"? Juk galėjai pavadinti kokiu pavadinimu, kuris skaitytojui keltų neigiamas asociacijas. Pvz "niekšelis" ar "vagišius" (na, pagalvojus ir gudriau galima sumąstyti ;). Tada skaitytojas iš pradžių manytų, jog berniukai vykdo teisingumą, būtų jų pusėje. O po to - surprizas, viskas apsiverčia! Išeitų puikus žadimas emocijomis ir moralas. Dabar gi banaloka.
labai ziauri istorija pritariui stalui, kad kurinys panasus labai i biliuno.Biuliuno kuriniai labai liudni ir baisus nepatinka man jie
bet sugalvota gerai tik man kyla klausimas is kur tiek ziaurumo?
visu gaila... snarglėto lyderio, šuniškai atsidavusių gaujos narių, saves nerealizavusiu lyderio - de facto marginalo paukštiška pravarde
ar tai momos nemylejo, ar tai vyresni broliai/seserys lupo
žodžiu totalinis graudesys
nu pabaigoje galejai ir nepasakyt, kad Gaidys - tai mazas berniukas... ir taip susiprasti galima butu. Mano manymu gadina visa efekta :) pradzia tokia zostka, o galas toks toks liudnas...