posūkis

kelias namo ligi skausmo žinomas
jis klausosi tyliai mano minčių
ir nėr kur jam slėptis
ir nėr jam ko ginčytis
dėl detalių
kodėl vėl einu tiktai  šituo keliu
galėčiau tik žengti vos porą žingsnelių
kairiau dešiniau nuo ištryptų takų
ir štai kitoj spektro gamoje
matyti girdėti naują dermę vaizdų

nuspręsta einu
ana ant suolelio prisėdo mergytė
o rankoj balionas, kitoj trupiniai
balandžiams palesint
bet trukdo balionas
pasiūlau padėti

nuskambėjo,, gerai,,
           ------
ir sėdim mes dviese
mano rankoj balionas
trupiniai ir balandžiai 
ramybė širdy
paslapties neįmint

o kelias namo stebėjos vis labiau
kad savo valia jį kitur pasukau
kad sukurčiau nors trumpą epizodo harmoniją -
kelias namo tarp mažyčių istorijų
tai laikas tik man
ir niekam daugiau