(Ap)Svarstymai

Mąstau:
Galbūt geriau aš būčiau patylėjus.
Kaip žuvys tvenkinio surūgusio dugne
Kaip muilo burbulas
Ramiai sau sklendus
Ir toliau
Aklai tikėjus...

Bet juk
Tave labiausiai skaudino
Ir į didžiausią neviltį nuvarė
Manasis nekalbėjimas!

Deja...
Kuomet bylojau garsiai -
Tu ir vėl pykai.
Todėl
Nebenorėdama hipotezėm galvos apkraut nūnai
Tiesiog svajoju vėlei grįžt tenai -
Atgal
Laikuosna, kai
Buvau maža ir ne (tokia) kalta
Ir saulė
(ta, kurios atspindį mačiau akių tavų pilkuose vyzdžiuose)
dar net nebuvo patekėjus...


2004-01-30
  [naktį]