(Laisvos nepriklausomybės demokratijos
sunaikintai Alovės vid. m. atminti)
Vienuolika rugsėjų,
Keliais viešaisiais ėjo;
Per lietų ir per pūgą,
Net speigo nepabūgę.
Jie mokslo šviesą nešė,
Kasmet į kitą klasę.
Reikėjo tik nesnausti -
Žinias į galvą sprausti.
Piešimas ir darbeliai,
Istorijos laipteliai...
Lietuvių ir prancūzų,
Ir rusų kalbos ūžė.
Daug vargo su „matieka“...
Ir chemiją „patiekti“.
Kaip fiziką išmokti,
Juk kaimynystėj šokiai.
Bet „fizikas“ galiausiai
Paaiškino: seniausia
Pasauly specialybė -
Mechanikos plonybės.
Su Niutono binomu,
Sutardavom kaip žmonės.
Reikėjo veik, kas naktį,
Vis traukt kokią nors šaknį.
Dar Pitagoras mokė,
Surast figūros plotą.
Mat pusė stačiakampio -
Plotas stataus trikampio.
Ir Boilio-Marioto
Veiksmingas buvo protas,
Kad izotermos vyksmas,
Slegiant dujas pavyksta.
Tie metai greit prabėgo,
Mums vis stiprėjo jėgos,
Dėkojome Tėvynei,
Mokyklai vidurinei....
Vienuolika rugsėjų,
Mes žengėme prieš vėją
Ir džiaugėmės jaunystę,
brandžia veikla suvystę.
* * *