Noriu palikti seną odą

Pavasarinis nerimas į tolumas šaukia,
Kaip gyvatė, noriu išsinerti iš odos,
Žinau, kad senas uosis tėviškėje laukia,
Laukia manęs pražilusios obelys.
Ievų pumpurai jau į žeidus pavirto,
Jų svaigumu kvepia visas oras...
Laukiu kol gegutę raibą išgirsiu -
Suskaičiuoti pinigėlius ir metus noriu.
Dvikamienės liepos pasiilgau,
Ji sunykusią tėviškę vis dar saugo.
Visi takai tankiai užžėlė smilgom,
Sunku nubristi pas uosį –vaikystės draugą.