Viktoras 2

Kad pradėtų nuo pirmos užuomazgos –                                     
ir tai, dar tik būsimos – formuotis
įžanga, prasimuša įtampos ir jų neužmaskuos
kamufliažiniai pokalbiai stadijoj pirmoj, ties

viduriu išskystantys, pabaigoj neaišku apie ką.
Bet prieš visas įžangas – štai svarbiau kas
už sumas vėlesnių įvykių – priešistorė. Pilka?
Ką jūs, Viktorai... pilkumas tik jaukas.

Priešistorė įvairi. Tai iš pažiūros padrikų
detalių, nenujaučiančių savo vaidmenų vietos,
chaotiški išsidėstymai po reikalingumo rūku
virš beprasmybės pelkės, erdvė tos

priešistorės tvanki, skiriamieji bruožai trinties
nugludinti, taigi suvienodėję,
jokios nuojautos, kad kažkas juos kentės,
o kažkas prisimins vien idėją,

o kaip tik tada ir buvo nulemta tai.
Jokio įtarimo, kad po kojom gatvėj ras.
Tuo pačiu virš galvos. Taigi, jau yra pamatai.
Ir klausimas tapo atviras.