Ji tyliai ateina, kai jos net nelauki,
Sugrįžta į sapną kai tu dar miegi.
Ji tyliai priglunda prie tavo krūtinės
Ir klauso kaip plaka aistringa širdis.
Negali ji tyliai išeiti be skausmo,
Jei buvo kamienas ir tvirta šaknis,
Kai rauni jos šaknį, nusvyra blakstienos
Ir ašaros byra ir plyšta per pusę širdis.