Rašyk
Eilės (74913)
Fantastika (2209)
Esė (1513)
Proza (10607)
Vaikams (2538)
Slam (50)
English (1151)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







XX
Margarita susitinka su Danieliu


Margarita pabudo su nemaloniu jausmu krūtinėje, lyg naktį būtų sapnavusi košmarą. Deja, tai buvo ne košmaras, o realybė - sunkus nusikaltimas slėgė jos širdį. Šioji plakė itin dažnai ir tai stebino moterį, taip stipriai ji jau nebenorėjo gyventi. Šalimais dar ramiai sau snaudė Filipas, padaręs išimtį ir miegojęs neporinę dieną su antrąja žmona; juk ne kasdien šeima pagausėja. Kristina aišku vakar dieną burnojo: ir savų vaikų pakanka, o čia dar svetimą maitinti reikia. Margarita pakilo iš lovos, pažvelgė į dar saldžiai miegančią mažylę ir vėl prisėdo ant lovos.
Nežinau ar gerai padariau išgelbėjusi mergytę, mąstė ji, dabar ji kasdien primins mano baisią nuodėmę, bet kaip aš galėčiau toliau gyventi, jei būčiau palikusi ją mirtinai sušalti?
Ji žvilgtelėjo trumpam į savo vyrą ir įsitikinusi, kad jis vis dar miega atvėrė pirmąjį stalčių. Iš rankšluosčio ji tyliai išvyniojo auksines monetas, virpėdama jas apžiūrinėjo, ir vėl paslėpė stalčiaus gilumoje. Apsirėdžiusi juodą suknelę ji nusileido laiptais žemyn ir iškeliavo ieškoti Danielio. Ilgai jo ieškoti neteko, jį rado kaip įprasta besidarbuojantį rūsyje. Daktaras susikaupęs iš visų pusių apžiūrinėjo vyro kirkšnyje esantį darinį, čiupinėjo jį, spaudė ir galvojo, ar jį reiktų išpjauti ar palikti. Išgirdęs durų girgždesį jis pakėlė akis į Margaritą ir pastebėjo jos pajuodusius paakius.
-Margarita, ar atėjai man padėti? Ana kaip tik šiandien ateiti negalėjo, o pora rankų man būtų ne pro šalį...
-Ne, Danieli, man reikia su tavimi pasikalbėti. Reikalas rimtas. - susikrimtusi ištarė ji.
-Ak taip, aš jau girdėjau. Tu radai miške kūdikį ir nusprendei jį pasilikti. Man tai atrodo išties altruistiška, bet aš tave suprantu, tau ir taip pakanka vargo su savais...
-Danieli, vienu du. -  šaltu veidu nukirto ji.
-Aha, gerai, tuoj, - supratęs reikalo rimtumą ištarė jis, - Gerbiamasis, - kreipėsi jis į vyriškį, - ateikite rytoj, o aš pamąstysiu, kaip jums padėti, gerai?
-Žinoma, geros dienos daktare. - Vyriškis paskubomis apsirengė ir paliko juos dviese.
-Danieli, aš net nežinau nuo ko pradėti. Man gėda. - baikščiai ištarė Margarita net nepakeldama akių, tik sukiodama nerimastingai galvą į šonus. Tada užsidengė veidą delnais.
-Margarita, aš tave gerai pažįstu, tu mane taipogi. Tu juk gali manimi pasitikėti, - glostydamas jos nugarą ramino jis. - Kad ir kas bebūtų, gali man papasakoti.
-Negaliu... nenoriu, bet reikia, nes daugiau taip nebegaliu... -sušuko ji ir ėmė balsu verkti.
Danielis kantriai apkabinęs laukė, kol Margarita pirmoji prakalbės.
-Aš iš grafo Engelso gavau nemažai aukso, kad atlikčiau vieną darbelį. Žinodamas, kad esu taikli šaulė, paprašė manęs... kai kuo pasirūpinti... -užuolankomis kalbėjo ji. - Manęs paprašė... -giliai atsiduso ji, kai tuo tarpu Danielis kantriai jos klausė, - kad aš kai ką... -lėtai kalbėjo ji, - pašalinti. -vos ne vos ištarė ji ir nuleido galvą.
-Ką turi omeny? - numanydamas paklausė jis, bet nedrįsdamas jos tiesiai klausti.
-Aš nušoviau, bet ne elnią ar stirną, aš nušoviau jauną basą moterį. - nuleidusi galvą prisipažino ji. - Tai jos vaikelis. Jos mergytė.
-Hm, tai išties rimta ir tau nebūdinga., -Rimtu veidu ištarė jis. - Bet ar tave kas nors matė, kas nors sekė? Jei ne, tai nėra bėdos!
-Ne, nemanau, kad mane kažkas įtartų, be to Erbache manęs niekas nepažįsta. -liūdnu balsu ištarė ji.
-Tai ko tu tokia susikrimtus? Negavai pažadėto aukso? Jei taip, tai aš jam parodysiu!
-Danieli, - ėmė kūkčioti ji, -taip negerai. Ta moteris vis dar stovi man akyse: basa, su ašaromis akyse ir su kūdikėliu ant rankų. Aš dar sekundę padvejojau, bet.. auksas jau paduotas, viskas sutarta. Ach, reikėjo ją palikti gyvą.
-Nusiramink. Aš čia su tavimi. Eikš. -Ramiu balsu kalbėjo jis ir tvirtai ją apkabino. -Viskas baigta.
2021-04-08 00:19
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-09 12:37
Lietaus rožė
"žvilgtelėjo trumpam" Manau, veiksmažodis jau nusako laiko tarpą :) Siūlyčiau palikti tiesiog "žvilgtelėjo" arba "trumpai pažvelgė" ar pan. Ir skyrybą pasižiūrėkit tam sakiny :)
"glostydamas jos nugarą ramino jis." - gal geriau "ramino glostydamas jai nugarą".
Tik mano pamąstymai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-08 16:40
Juozas Staputis
Toliau bus intriga, mintis vystoma sklandžiai ir gerai kai pateikta trumpomis dalimis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-08 12:42
Laguna1234
O jau nusibodo :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-08 00:42
gogo
Dar daug bus?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą