Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tuščiame skvere buvo tylu, tik nuogos medžių šakos žvelgė į dangaus juodumą. Žibintų šviesoje tvyrojo išskydusi atlydžio migla. Krito pavienės snaigės, tuojau tirpdamos ant šlapios žemės.

Pamačiau parko taku tolstantį M siluetą. Neskubriu žingsniu ji ėjo įsikibusi parankėn kažin iš kur atsiradusiai savo draugei. Prikimęs nuo šalto oro, šūktelėjau kelis kartus, bet rūko skraistės nuslopino mano balsą. Tuomet leidausi tekinas, nors jaučiausi bėgąs iš įvykio vietos, ir dėl to vis labiau kaustomas augančio nerimo. Antrą vertus, dabar negalėjau leisti M tiesiog pradingti, kai šį vakarą viskas taip klostėsi.

– Holla! – linksmai pasisveikinau, pagaliau pasivijęs.

Gaudydamas kvapą, mėginau įkalbėti jas dar kiek palaukti, arba jos galėtų eiti į tą jaukų pabą, kurį aš žinojau.

– Ana ten, gatvės gale, už posūkio pamatysite iškabą, – išbėriau vienu atsikvėpimu, – tokiu metu ten tikrai bus laisvų vietų, – užbaigiau užtikrintai, bet pats kiek suabejojau savo žodžiais, mat toje pusėje kaip tik ėmė brėkšti.

– Kodėl gi ne, – gūžtelėjo ta kita mergina.

Tada jos abi susižvalgė ir nusijuokė

– Aš greitai, – mirktelėjau, rodydamas įsivaizduojamą laikrodį ant riešo ir slėpdamas kylantį nusivylimą mūsų netikėtai pagausėjusia kompanija.

Jos sutiko ten eiti, bet pasakė neskubėsiančios, kad aš galėčiau pasivyti.

Strimgalviais nubėgau atgal. Tuščioje salėje radau laukiantį tą patį aukštą poną. Jis stovėjo ten kur stovėjęs, bet buvo jau apsivilkęs ilgus karakulio kailinius, ryšėjo baltą šalį, o galvą dengė elegantiška skrybėlė.

Netaręs nė žodžio, jis kuo maloniausiai paėmė mane už alkūnės ir pasivedė už baro. Šitaip glaudžiais susirėmę pečiais, mes išsprūdome pro galines duris ir pakliuvome tiesiai į restorano užkulisius. Nesustodami praėjome baltomis prijuostėmis nukabinėtas koridoriaus sienas, metalinius virtuvės stalus, ataušusias kaitlentes, storas šaldiklio duris ir eilę kitų durų į kitus maisto sandėlius. Probėgšmais spėjau pamatyti praviras spinteles tuščioje rūbinėje, paskui sekė kelios ąžuolinės durys pažymėtos lentele “direktorius” ir kitomis lentelėmis, tada – skalbykla, dušinė, nedidelė patalpa su biliardo stalu ir senais odiniais foteliais. Galop mes nėrėme į dar vieną tamsų ir vingiuotą koridorių, kuriam, regis, nebuvo nei galo, nei pabaigos.

Visą tą laiką jutau švelniai, bet tvirtai suimtą savo alkūnę, išlenktą lyg nešamo puodelio ąsą, tiesą sakant, ir pats jaučiausi nešamas, tačiau nieko negalėjau padaryti, stačiai priblokštas mane lydinčio pono nebylaus ir tuo pat metu neperkalbamo mandagumo. Vienu tarpu man pasirodė, kad mūsų rankos jau ir visai persipynė, o žingsniai pašėlusioje skuboje pagavo vienodą ritmą ir mes dabar žengėme lyg neatskiriamas keturkojis padaras, suderintais priešokiais pritraukdami tai vieną, tai kitą atsilikusių kojų porą, nelygu tryprume kažin kokia lekiančią trypiančią polką. Vietoje bent kokios aiškesnės minties, kažin kodėl galvoje įkyriai skambėjo „bitutė pilkoji“. Nuo šito kvailo motyvo ir beprotiško bėgimo mane ėmė pykinti. Bet visa tai truko ne ilgiau kaip akimirką, nes štai – mes jau gatvėje, pilnoje žmonių viešojo transporto stotelėje.
2021-04-02 18:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-03 15:45
Juozas Staputis
Veiksmas vystėsi lyg ir neblogai, bet apie pabaigą palikta spręsti skaitytojui.Tokia mintis nėra bloga.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą