Trim gurkšniais vandens

Ji buvo maža
Mergaitė iš mylinčios šeimos.
Ji valgydavo sekmadieninius pietus
Su visais kartu.
Ji džiaugdavosi, kai savaitgalio
Rytą palysdavo po antklode tėvų
Ir klausydavo pasakų...
Dienos bėgo.
Metai keitė metus.
Mergaitė užaugo.
Suprato viską kitaip.
Pamatė, kad metai keli paskutiniai
Skendi rūke.
Suprato, kad seniai jau skyrybos
Lyg kardas Domoklo kybo
Virš jos namų...
Mergaitė užaugo visai.
Priprato tylėti.
Tik būti viena neišmoko.
Desperatiški meilės ieškojo,
Ir kaskart nusivildavo.
Grįžus namo ji kentėjo.
Kai niekas nematydavo
Ji verkdavo viena vonioje.

Vieną rytą mergaitė
(Suaugus dabar)
Tabletę užgėrė,
Kaip visada, trim gurkšniais vandens.

Neliko mergaitės (kuri gal jau buvo suaugus)

Ji būti viena nemokėjo...