Grafas Filipas 11

XIII
Margarita ir Filipas


Po susitikimo su Danieliu Margarita tyliai įsliūkino į miegamąjį ir atsigulė šalia Filipo. Jos širdis sprurdėjo iš jaudulio ir ji vis galvojo, kaip savo kalba ar veiksmais neišsiduoti vyrui, kad prieš jį rengiamas sąmokslas. Ak, elkis kaip visada, ramiai, jis nieko neturėtų pastebėti, mąstė ji.
Ryte jis pabudo pirmasis ir apsitaisė naujomis kelnėmis.
-Pažvelk į mane, -kreipėsi Filipas į žmoną, -  na ir kaip aš atrodau?
-Žavingai, kaip visada, - nė nemirktelėjusi atsakė Margarita. Ji kiek susikrimto ir susigėdo dėl vakarykščio pokalbio su Danielio. Ji pradėjo gailėtis vargšelio savo vyro ir pradėjo abejoti, ar ryšis įgyvendinti sukurtą planą. Filipas sukinėjosi prieš veidrodį nieko neįtardamas ir  apžiūrinėjo savo apdarus iš visų pusių.
-Margarita, ar žinai kaip aš tave myliu? - atsisuko Filipas į žmoną ir retoriškai paklausė, - lyg skraidytum metų metais kosmosu ieškodama ir bandydama pasiekti visatos ribas, ir taip jos niekada nepasiektum. Tokia stipri ir begalinė yra mano meilė tau. 
Margarita kiek susigėdusi nuraudo ir nuleido akis.
-Filipai, - kiek nedrąsiai tarė ji, - ir aš be galo be krašto tave myliu. Lyg paimčiau į rankas kiaušinį ir bandyčiau jame ieškoti kampučio. Ieškočiau, ieškočiau ir taip niekada nesurasčiau, tokia besąlygiška yra mano meilė tau.
Margarita kiek pasimetė, susirūpinusi suraukė kaktą ir prisėdo ant lovos krašto. Galvoje sukosi mintys apie du visiškai skirtingus vyrus, Danielį ir Filipą.
Ne vien Margarita su meilužiu troško grafo mirties, bet ir Štefanui norėjosi grafystėje pokyčių. Štefanui pabodo penktadienės juodosios mišios su gyvūnų aukojimais, be to masonai ėmė jam daryti spaudimą dėl politikos gerovės pradėti aukoti žmones. Magas vis dažniau išeidavo vienas pasivaikščioti ir pamąstyti apie politiką, o masonai vis pašiepdavo jį, kad jis ieško gaidžių savo aukojimams. Užsiminęs Filipui, kad jis nebenori tęsti savo magiškų ritualų, o gilintis į politikos klausimus, sulaukė smerkiančio grafo žvilgsnio ir atsakymo, kad daugiau jo niekas pakeisti negali. Iš tolimų kraštų atvykę šviesuoliai padarė nemažą įtaką Štefanaui, kartu jie diskutuodavo apie tautų draugystę, apie prausimąsi ir vandens naudą kūnui. Grafas Filipas tuo tarpu nenorėjo pokyčių, jis mediciną patikėjo Danieliui ir į tai nesikišo, penktadienio mišios jam būdavo  svarbi tradicija, be kurios neapseidavo savęs gerbiantys masonai. Štefanas turėjo savo nuomonę apie gydymo būdus, nes užkeikimų knygoje buvo galima rasti ir žinių apie gydančias žoleles ir gyvačių nuodų naudą. Magas jau vaizdavosi galvoje, kaip jis perėmęs grafystę viską iš esmės pakeistų, kaip daktarui Danieliui nebeleistų daryti žiaurių eksperimentų su žmonėmis, kaip nebeduotų gyventojams gerti vyno, kad jie išgerę nebenukristų nuo terasų ir neužsimuštų. Filipui tuo tarpu rūpėjo linksmybės, jam patiko kaip prisiliuobę ligoniai kvatoja ir išdarinėja kvailus dalykus.
Štefanas ne kartą užmatė, kaip Margarita vėlai vakare susitinka su Danieliu ir jie kartu kažkur išjoja. Jam kirbėjo mintis susitikti su abiem ir pasikalbėti apie Filipo netinkamumą toliau valdyti grafystę.