Grafas Filipas 7

IX
Grafas Drakula

-Tėti, tėti- kreipdavosi vyriausiasis jo sūnus Florijonas, - papasakok dar apie grafą Drakulą. Ar iš tiesų jis toks baisus, kaip apie jį sklinda kalbos?
-Eikš, vaikeli, prisėsk čia arčiau ugnies, aš tau papasakosiu. - Matydamas dvylikmečio entuziazmą ramiai su šypsena tarė grafas.
Jie abu įsitaisė ramiai ant sofos prieš židinį ir Filipas pradėjo pasakoti.
- Esu tik vieną kartą jį sutikęs kai keliavau į Transilvaniją aplankyti ten gyvenančio bičiulio Richardo. Jis ir pakvietė mane pasisvečiuoti pas grafą Drakulą. Grafas gyvena turtingai, turi žmoną, bet taip jie ir nesusilaukė palikuonių. Jų rūmai apstatyti pačiais moderniausiais baldais, svetainėje stovi židinys, o grindys dekoruotos šachmatų lentos plytelėmis. Sienos dekoruotos  medžioklės laimikių iškamšomis.
-Aha, -sukluso berniukas ir dar labiau įsitempė klausytis istorijos.
-Grafą Drakulą užsukdavo aplankyti vietiniai vaikai. Na, panašaus amžiaus kaip tu ir dar jaunesni. Jie ten gaudavo pasmaguriauti medaus, riešutų, vaisių, paragauti vyno ar kokį menką pinigėlį. Bet grafas su žmona turėjo vieną keistenybę, jiems patiko gerti vaikų kraują...
-Ahh, -sušuko išsigandęs vaikis.
-Taip, kol vaikai vaišinosi visokiomis gėrybėmis, kurių jie vargšai išbadėję net nebuvo regėję, jie capt ir įpjaudavo vaikam į dilbį. Jie aišku pravirkdavo, na bet visi vaikai verkia. Tada grafas Drakula su žmona su pasitenkinimu laižydavo nuo rankos jų kraują. Jam sukrešėjus apvyniodavo švariai žaizdą ir išleisdavo namo.
-O tėvai, ką sakydavo tėvai į tai? -susidomėjo berniukas.
-Kartais vaikai sumeluodavo, kad susižeidė žaisdami, kad juos ir vėl išleistų pasisvečiuoti pas grafą Drakulą, kiti pasakydavo teisybę, bet tėvai per daug nepergyvendavo, kai pamatydavo iš kišenės  traukiamą pinigėlį.
-Vaikai turbūt labai bijojo grafo su grafiene. -liūdnai tarė Florijonas.
-Vieni bijojo, kitiems vis vien buvo įdomu ten vėl ir vėl užsukti, o apsvaigę nuo vyno jie mažai ir bejausdavo skausmą.
-Kaip įdomu, - tarė vaikas.
-Na viskas, bėk miegoti, vaike.
-Kad aš nežinau ar beužmigsiu, -nedrąsiai tarė sūnus ir nusliūkino į savo kambarį.
Židinyje spragsėjo ugnis ir grafui Filipui merkėsi akys. Ak, pagalvok tik sau, verkia vaikas, juk visi vaikai verkia, mąstė jis.