Kekšė

Jau šiandien vėl aš
ta...
tinkama...
ir imama?
Nekintamas tik žvilgsnis tavo
laukia...
Verti meniu
jo atsainia ranka.
Kol mano tuščios akys
klausia:
-Patiekti, tamstai visą kūną
ar pageidauji tiktai jo dalies:
širdies aistros,
švelnumo rankų,
Tačiau šį kart lengvai-
apsieisi be tulžies rūgšties?

Cha!
Pavėlavai!
Likau kaip rėtis-
po dalelę išrinkta mechaninė dvasia.
Savi šešėliai
kiaurai
mane tik vėtys.
Ilga eilė jų nusidriekus
nekantrauja-
kada alkiu galės praskrosti
ir užpildyti mane.