rašyk.lt: Kūriniai / Ščėslyvos smerties zvanelis / Upė

Galvoju, pavargau, bet upė neša
Per akmenis velka, nesipriešinant
O stengiuosi - pavargstu, galo nėr
Vieną nugaliu, įteku kiton, didesnėn
Vėl ir vėl, kovoju, nematau tikslo
Kartais.. Kyla mintis užkliūt už akmens
Ir leist nuskandint, dugnas toks ramus
Atrodo būčiau laimingas - jokios srovės
Jokių pastangų, jokio tikslo - gerai
Kad greitai atrandu prieštaravimą
Sau pačiam nusibosčiau tokioj ramumoj
Ir vėl atmetu rankas, galvą iškeliu
Į kovą, dar gyvas, dar pakariausiu..

Blogas komentaras Rodyti?

2004-01-30 19:48

Apatija

i eilerasti per daug apmastymu, nusidevejusiu fraziu idejai. bet pradzia labai patiko. pirmosios trys eilutes, parasytos man labai graziu stiliumi. po to pereita i kasdieni jaunimo mastymo lygi ir viskas pasakoma labai tiesiogiai. upe dingsta, atsiranda klausimas kovoti ar ne?

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-01-30 15:40

Sagesse

aha, kazko daugoka:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-01-30 15:29

Hippie

truputi visko per daug. zodziu per daug. bet mintis gera

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-01-30 15:15

Padangė

O ar kartais nesinoretu to priestaravimo nesulakt... ? paprasciausiai plauk pasroviui ir but atsijungusiam nuo visko... ? galbut nedaznai ir neilgai, bet kartais ir trupmam... As noreciau, jei zinociau, kur skuba ta upe ir kaip greitai bus krioklys... kad speciau pabegt...
"Ir vėl atmetu rankas, galvą iškeliu
Į kovą, dar gyvas, dar pakariausiu.. " -we r the champions...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas