Mieliausia

Spalvota esi, gimusi keistis ir augti,
Užklota dabar balto sniego pusnim.
Tokia nuostabi atminty tu išliksi ir lauksi,
Kol tavo vaikai grįžę jau nebepradings.

Jauna, bet stipri, kaip grėsmė jūros per audrą.
Laivus supt gali savo motinos rankom.
Pušynai ant kopų ir gūdūs miškai, pelkėti raistai nuo negandų saugo.
Tėvyne švenčiausia, nušviesk kelią namo žvaigždėmis tamsią naktį!