Grafas Filipas 3

V
Juodosios mišios


Gera vidaus politika bei  ligoninės gydymas neapsiėjo be aukų. Štefanas buvo pakviestas į grafystę užtikrinti gerą dvasinę pusiausrvyrą ir sėkmingą nelaimėlių gydymą. Juodasis magas buvo neaukšto ūgio, kiek praplikęs, ir nors ir perkopęs šeštąjį dešimtmetį, sportiško kūno sudėjimo. Kitaip nei geriausias Filipo draugas Gerhardas, buvo mažai kalbus, vis rimtai apie kažką susimąstęs. Jis buvo 33 lygio masonas, todėl puikiai išmanė masoniškąsias apiegas bei tradicijas, tokias kaip naujų narių įšventinimą, juodąsias mišias su gyvūnų ir net žmonių aukojimais, prakeikimus bei masonų apdovanojimus. Nors jo kolegos mielai aukodavo vaikus ir suaugusiuosius mišių metu, bet tai buvo ne jam. Jam tai atrodė per daug brutalu ir jis mieliau rinkosi juodąją magiją, o mišių metu aukodavo ožkas bei gaidžius. Iš vienos raganos jis brangiai nusipirko jaučio oda apvilktą prakeikimų knygą, kurią mielai vartydavo vakarais. 
Penktadienio vakaras ir visi sukruto ruoštis juodosiom apeigom. Iš šakų grafystės viduryje buvo sukrautas laužas, o grafystės gyventojas atitempė besispyriojančią mekenančią ožką ir pririšo ją prie medžio. Pol aukus vaikščiojo Štefanas ir keistai lyg sparnais plasnojo rankomis aukštyn bei žemyn bei skleidė keistus garsus. Grafas išdidžiai vaikščiojo aplink kol jo žmona tuo tarpu vėl nėščia ilsėjosi jų miegamajame. Masonų vyrai spito prie sukrauto laužo aptarinėdami daugiausiai politiką, medžioklę bei moteris. Pasirodė ir daktaras Danielis kartu su Ana už parankės. Danielio drabužiai slėpė kairėje krūtinės pusėje tatuiruotą pentagramą su ožio galva, nuo 22 gyvenimo metų jis priklausė satanistų kultui. Šalia laužo iš šakų buvo išformuota ir šiaudais apsukta pentagrama. Vyrai į taures pylėsi raudonojo vyno. O štai iš medžioklės grįžo Gerhardas, persimetęs ant žirgo sumedžiotą kiškį. Pačiu laiku, pagalvojo jis. Plačia šypsena jis priėjo prie Filipo. - Na, ar pasiruošęs? -paklausė jis grafo. - Mano žmona bet kurią minutę gali gimdyti, bet juk tu žinai, kaip aš bijau kraujo. Geriau būsiu čia. Ožio skerdimą dar galiu toleruoti. -atsakė grafas. Ir iš tiesų, grafas nesikišo ir nestebėjo Danielio atliekamų procedūrų ir operacijų bijodamas nualpti, tiesiog aklai juo kaip patyrusiu daktaru pasitikėjo.  -“Daktare. “- linktelėjo Gerhardas. -“Kaip sekasi gydymas? “. Danielis susimąstė, kilstelėjo akis į viršų ir tarė: - „Kaip niekada gerai. Kraujo nuleidimas duoda gerų rezultatų, ligoniai tampa ramesni. Mes sukontravome ir spintą, kur kuolai perveria žmogaus kūną, kad tu girdėtum, kaip tie vargšeliai aimanuoja. Kaip gerai, kad jos nereikėjo gabentis iš Anglijo, tai būtų ilgas kelias. Penkias paras, aš nustačiau, kad penkias paras gali ištverti tramdomuosiuose marškiniuose fiksuotas ligonis, be to jis pradeda nuo trečios paros dėl troškulio ir bado kliedėti. Mokslas žengia į priekį. - išdidžiai tarė jis. Gerhardas plačiai nusišypsojo. „-Nuostabu! Dvasia turi kentėti, kad pradėtų sveikti, ar ne taip parašyta biblijoje, susergame tam, kad pasveiktume? “ . -“Tikra tiesa. - atsakė Danielis. Satanistai puikiai išmano bibliją, juk turi žinoti kam prieštarauji ir ko nepasirenki.
Murzinas grafystės gyventojas įžiebė ugnį. Štefanas atsistojo prie laužo ir kalbėdamas užkeikimus, atlikdamas rankos mostus kvietė demonus. Ana primerkė akis ir pikdžiugiškai nusišypsojo, tai buvo jos sfera ir ji jautėsi puikiai. Po keletos minučių buvo atvestas besipriešinantis ožys. Štefanas  staigiu peilio mostu perrėžė jo kaklą ir sviedė jį į ugnį. Visi susižavėję šypsojosi, kai kurie ir paplojo. Ak, dabar bus sėkmingi metai, galvojo jie. Štefanas toliau kruvinomis rankomis ir peiliu rankoje atlikinėjo tam tikrus ritualus, kiti lengviau atsikvėpė, gėrė vyną, kėlė tostus, purškė vyną į ugnį, aptarinėjo reikalus. Jau temo, danguje pasirodė žvaigždės. Ugnis spragsėjo tamsoje, ožys nyko jos liepsnose.