Trumposios eilės

***
Du drebulės lapus
drebino dangaus daina.
Prasidėjo...
Drebėjimas virto gedėjimu.
            ***
Trys žvyro akmenukai,
balta paklodė,
duonos pluta -
šiandien sekmadienis.
            ***
Tris kartus pašaukė vardu,
o ketvirtą kartą
tyla užsikabino už medžio.
            ***
Sapnavo vieną didelį debesį,
net į sapną netilpo.
Išlijo.
            ***
Išjungė lietų
ir šlapiom kojikėm
nušlepsėjo per žolę.
Į akį įkrito spyglys.
Vėl lyja?
            ***
Ant tavo boluojančių rankų
žuvėdra klykia sniego...
            ***
Išliję lyg debesys,
sklidini visko...
            ***
Aišku, kad pirma gyveni.
Pirma gyveni.
O paskui... ką?
Tik gyvenimas ir lieka.
            ***
Sukūrė laužą,
paskui dainą.
Vieną jų taip negesintą ir paliko...
            ***
Vėjas išpučia tylą iš burnos,
imam kalbėti gūsiais..
            ***
Mes augam su žole.
O mažėjam?
Mažėjam su rudeniu.
            ***
Žolės nuogume
palaidojau rudenį.
Lapai, pasilaidokit patys.